Jei bėgsi ratu, nesvarbu koks tu greitas – anksčiau ar vėliau atbėgsi į tą pačią vietą iš kur pradėjai (autorius redakcijai žinomas).
Does not matter how hard you try – there is allways potential for extra mile. (autorius – pirmas pasitaikęs CEO).
Šiandien – lėtas tekstas. Pabrėžiu: l ėėėė t a sss.
Jo skaitymui reikės specialių sąlygų.
Visų pirma, prieš pradedant skaityti tekstą – reikės 5 minučių laisvo laiko pasiruošimui.
Ar dar žinote, ką reiškia ši sąvoka – „laisvas laikas“?
Kada paskutinį kartą nuoširdžiai nieko neveikėte ir dėl to nesiparinot – t.y. rankos nevalingai nesiekė jokio elektroninio prietaiso, mintyse nekūrėte ateities planų, nesudarinėjote baimių arba priešų sąrašo, nejudinot kojos, nesikasėt ausies, nesimuistėte kėdėje, negalvojote, ką apie jus pagalvos kiti, kvėpavot ritmingai, nesikaupė seilės bei pulsas buvo tarp 60 ir 70?
Tiesiog buvote ir stebėjote kas vyksta – nesvarbu ar išorėje, ar viduje? (Stebėjimas kas vyksta Facebook‘e ar Youtube – netinka).
Pabandykit, nebijokit.
Per 5 minutes pasaulis nepražus, šiandien dar turėsite likusias 1435 minutes laiko skirto viskam sukontroliuoti ir pabaigti savo baimių ir rūpesčių sąrašą šiam ketvirčiui.
Jei jau visgi baisiai neramu nieko neveikti, galit stebėti kaip jūs kvėpuojat. Vis šioks toks užsiėmimas laisvu laiku.
Nors sąvoka „aš kvėpuoju“ nėra jau tokia tiksli, kadangi kas tas „aš“ kuris kvėpuoja? Ir jei tas „aš“ yra tas kuris mano, kad viską kontroliuoja, tai tuomet pabandykit nekvėpuot.
(po dviejų minučių)
Na, kaip sekėsi?
Tai kaip čia gaunasi? Kvėpuoju „aš“, ar visgi kažkas išorėje iš mano plaučių siurbia Co2 ir įpučia orą?
Kartą skaičiau prieš-pensijinio amžiaus žmonių apklausą apie tai, ką jie ketina veikti išėję į pensiją. Gana ženkliai išsiskyrė europiečių, amerikiečių ir japonų, kinų atsakymai. Vakariečiai visi kaip vienas teigė, kad išėję į pensiją keliaus aplink pasaulį, išbandys įvairiausius hobius ir visaip kitaip stengsis nenuobodžiauti. Gi rytiečiai ketina nieko neveikti.
Nesenai paskelbta turtingiausių kinų apklausa, kurioje jie nustebino savo atvirumu, teigdami, kad jų staigus praturtėjimas (dauguma jų kilę iš labai neturtingų šeimų, priešingai nei Paris Hilton) jiems trukdo būti laimingais, nes nėra laisvo laiko, o ir santykiai su kitais žmonėmis tampa dirbtiniai. Vieno magnato 30 metė dukra Zong Fuli, kartu su tėvu valdanti korporaciją paatviravo, kad niekuomet nėra turėjusi vaikino, nes nelabai aišku ar jie siekia jos turtų, ar meilės.
Tokia simpatiška mergina, ar galit patikėt?
vieniša mergina su nuobodžiaujančiu tėvuku
Na, panašu, kad 5 min. nieko neveikimo jau praėjo.
Taigi, tęsiam – lėtai – toliau.
Antra sąlyga, muzika.
Siūlau šią:
Jei šiuo metu važiuojate automobiliu, sumažinkite greitį iki leistino, pasigarsinkite muziką ir įsijauskite į faktą, kad niekur neskubate.
Nes, iš tiesų, o kur skubėti (netaikoma tiems atvejams, kai namuose jūsų laukia žmona su sąrėmiais arba vyras negalintis rasti švarių kojinių).
O visa kita…daugelis dalykų gali išsispręsti netgi geriau tais atvejais kai mes ten nespėjame, negu kad atlekiame per anksti ir bandome nuo obels nurauti dar neprinokusį obuolį. Galbūt todėl ūkininkai geriau nei vadybininkai supranta ką reiškia būti. Kad ir koks nuolankus „extra mile“ bėgikas būtum – stenkis nesistengęs – burokus rausi spalį, o ne liepą.
Tikiu kad kiekvienam yra buvę situacijų, kurios ima ir išsisprendžia tarsi savaime, nepaisant to, kad mėnesių mėnesius ar metus mes jas bandėme paskubinti.
O žinot kokį jausmą dažniausiai mini visokio plauko ekstremalai, lenktynininkai, parašiutistai ir kiti greičio mėgėjai? Tuo metu laikas tiesiog, cituoju „sustoja“. O sustojusiam laike skubėti nėra kur.
Žinoma, įpročiai – galingas dalykėlis. Mes nuo pat mažumės įpratom skubėti visur ir visaip.
Kažką pamatom – čiumpam. Kažkas nepatinka – tuoj pat metam lauk. Kažko norim – verkiam (net ir suaugę – tik kitaip). Kažko nenorim – irgi verkiam. Kažkas vyksta – iškart ieškom pavadinimo. Liūdna – iškart liūdim. Pikta – iškart pykstam. Kažko nesuprantam – iškart bandom suprast. Kažką suprantam – iškart bandom kitiems paaiškint.
O juk galėtumėm neskubėt.
Nes juk vis tiek visi atbėgsim į tą patį tašką.
