Taip jau nutiko, kad anądien turėjau progą apsilankyti „Tamsta“ klube, kuriame grojo M. A. M. A. apdovanojimuose 2012 metų grupe pripažinti „Liūdni slibinai“.
Nežinantiems pasakysiu, kad M. A. M. A. apdovanojimai – tai toks renginys, kuris laikomas nesąžiningai surežisuotu, jei SEL gauna mažiau nei vieną apdovanojimą. Na, o šiemet, kaip tyčia, tą antrą apdovanojimą iš panosės nušvilpė būtent „Liūdni slibinai“.
Ir dar lyg to būtų ne gana – jų pasirodymas tapo daugiausiai kartų peržiūrėtas jutubėj.
Jau po renginio (po mūšio kumščiais nemojuojama, pamenat?) prasidėjo bambėjimas, kad Slibinai apdovanojimo neturėjo gauti, nes tai ne muzikantai, o aktoriai, ir dar kad jie neatitinka grupės standarto (matyt dėl to, kad dainuoja gyvai, turi humoro jausmą ir nėra susireikšminę?) ir kad tos karvės iš video projekcijos nesąžiningai pavogtos iš jutubo.
Taigi tapo tikrai smalsu, apie ką čia viskas.
„Liūdnų slibinų“ branduolį sudaro:
Dominykas Vaitiekūnas, mažasis žmogus – metų charizma (T. Ė. T. Ė), kuriam pasirodžius scenoje ima alpti merginos, o pradėjus judėti – ir moterys. O juda jis taip, kad amžinatilsį Maiklas Džeksonas atrodo kaip Pinokis.
Aistė Lasytė – ugninė moteris, kuriai pasirodžius scenoje laikrodžiai ima rodyti Grinvičo laiką, o Geigerio skaitikliai – įkyriai tarškėti. Netgi aš, turintis absoliučią neklausą – manau, kad Aistės balsas puikus.
Vaidas Kublinskas – liūdniausias grupės narys (mano favoritas, nes beveik toks pat negražus kaip ir aš), kuriam nereikia nieko daryti, kad žiūrovams būtų linksma. Vaidas užpildo tarpus tarp kūrinių, duoda interviu ir protingai šneka įvairiomis progomis. Šneka jis taip, kad pradedi tikėti, kad viskas bus gerai.
Taigi, apie koncertą.
„Tamstoje“ tvyrojo labai geras vaibas. Na, toks, kad buvau įsitikinęs, kad jei būtum pametęs 100 litų – kitą dieną būtum radęs skelbimą Facebooke, kad kažkas rado ir nori grąžinti.
Nelabai supratau, kokia mintis buvo pusę publikos susodinti už staliukų – matėsi, kad jie pavydžiais žvilgsniais varstė galinčius siausti kartu su „Daina raginanti tautą“, „Stebuklingas palikimas“, „Netvarka“ ir kitais.
Kita vertus, sėdintiems buvo taip pat pakankamai peno apmąstymams klausant Donelaičio Metų drum&bass stiliumi, A. Baranausko Anyksčių šilelio pamiršau kokiu stiliumi, už širdies griebiančios ir Lasytę sugraudinusią „Jei būčiau aš vyras“.
Humoro nesuprantantiems buvo skirta pop kultūros parodija „Žuvėdra“. Humoro nesuprantančių nebuvo, taigi visi sprogo juoku, ypač iš Vaido šokio. Mažasis Žmogus rėžė dainą apie savo ūgį ir sušoko ugninį Užgavėnių šokį.
Na ir dar daug visko buvo.
Geriausias koncerto įvertinimas – nuo ausies iki ausies išsišiepusių žmonių eilė prie rūbinės. Jei nesuprantat apie ką aš čia – artimiausių koncertų sąrašas čia:
http://www.liudnislibinai.lt/?page_id=187
PerspĖjimas: autoriaus nuomonė gali nesutapti su kitų nuomone. Visi rašinyje naudoti vardai , pavardės ir pavadinimai – išgalvoti. Už šio straipsnio parašymą gautas užmokestis bus paaukotas feno Lasytei pirkimui (kad Dominykui nereikėtų atlikti jo funkcijos).
