Vakar per žinias rodė, kad graikai streikuoja prieš nedarbą. Kitaip tariant – nedirbo protestuodami prieš galimybę nedirbti. Kita vertus, jei buvo naudojamas žodis „streikas“, vadinasi streikavo tie kurie dirba. O tie kurie ir taip bedarbiai – tai nestreikavo, o tik šiaip atėjo į mitingą? O tai kodėl streikavo tie, kurie dirba?
Matyt kažkokie neaiškumai su sąvokom.
Kai jūs skaitote televizijos programoje, kad 18:45 bus rodomos „Žinios“, tikiuosi, jūs nesitikite kad tai žiūrėdami gausite žinių?
Kažkada, kai dar internetas tik žengė pirmuosius žingsnius, tam tikra dalis optimistiškai nusiteikusių idealistų tikėjo, kad interneto plėtra bus didžiulis postūmis žinių plėtrai. Kad žmonės net atokiausiose Ruandos kampeliuose galės prisijungti prie interneto ir sužinoti viską apie atomo sandarą, Marso kanjonus, majų kalendoriaus paslaptis bei kaip taisyklingai valytis dantis.
Tiesa sakant nežinau ar šiai dienai kiekvienas atokiausias Ruandos kaimelis jau yra pajungtas prie šviesolaidinio interneto, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad dalis amerikiečių po islamistų surengtų teroro išpuolių Bostone interneto komentaruose ragina subombarduoti Čekiją, įrodo, kad interneto turėjimo faktas…dar nieko neįrodo.
Tie patys optimistai tikėjo, kad su laiku mums nebereikės reklamos kaipo tokios, nes užteks paskaityti, ką apie vieną ar kitą produktą rašo jo vartotojai ir viskas bus aišku. Nes vartotojai tai tikrai žinos, geras tas produktas ar ne.
Kurgi ne.
Šiandien pvz. lryte vienas žurnalistas rašė apie vieną tokį automobilį. Po straipsniu buvo apie 50 komentarų. Maždaug trečdaliui tas automobilis atrodė geriausias koks tik gali būti, kitam trečdaliui – blogiausias koks tik gali būti, o likęs trečdalis rašė visai ne apie automobilius, o apie kažką ne į temą. Kažkokias (skaldūnų, koldūnų, skanūnų???) dujas, dar apie kažkokią moterį, kuri dingo nes Lietuvoj neįmanoma ramiai gyventi ir t.t.
Taip ir likau nesupratęs geras tas automobilis ar ne. Todėl nutariau pasidomėti plačiau. Nutariau paieškoti daugiau žinių. Google įmete 893 tūkstančius straipsnių. Ookei. Jei vieną perskaitysiu per 5 minutes, o per dieną skaityčiau po 18 valandų, tai užtrukčiau 11 metų. Kažkaip nesiryžtu pradėti, o jei man dar nebaigus išeis naujas modelis?
Pagūglinau ir apie tas koldūnų dujas. 288 tūkst. straipsnių. Kaip suprantu, reikalas rimtas. Gręžiama iki 17 kilometrų į gylį, ko pasekoje gali atsiverti gigantiška smegduobė ir Biržai prasmegs skradžiai akivaran. Taip jau atsitiko su ateivių liekanomis Defhorse miestelyje, JAV, kur kaip tik buvo daromas bandomasis gręžinys. Dar sužinojau, kad į tą gręžinį reikės supilti daug vandens (kad pas mus per jį neprivistų pabėgėlių iš kitos Žemės pusės), jį planuoja siurbti iš Baltijos jūros, todėl Palangos paplūdimys nuo Palangos bus nutolęs per 30 km, kas stipriai atsilieps pajamoms iš turizmo.
Taigi, praėjus ne tiek jau daug metų nuo atsiradimo, internetas tapo sąvartynu. Sąvartynu, į kuri visi meta, kas tik ant seilės užeina. Nes internete viskas gali tapti žiniomis. Bet kokia didžiausia nesąmonė vis tiek turės savo šalininkų, o šimtaprocentinė teisybė – savo priešininkų. Nes internete nesvarbu kas yra tiesa, o kas ne. Internete yra svarbu click‘ai, srautas ir apsilankymai. Tai kad aš kažką žinau – gali visai ir netapti žinia, nebent tai ką aš žinau yra tai, kad viskas yra blogai. Tuomet tai gali tapti tikra žinia.
Žinoma, sąvartyne galima rasti daugybę naudingų dalykų. Senais laikais mūsų kieme sklido legendos, kad kažkas sąvartyne rado sakvojažą pilną aukso grandinėlių.
Taip kad kitą kartą jei jums kils noras apsilankyti žinių portale, pažiūrėti žinias per teliką ar paskaityti naują įrašą blog’e „Šiandien man nepatinka kairiarankiai ir jei jums nepatinka, kad man jie nepatinka – aš jus ištrinsiu iš savo gerbėjų„, vietoj to tiesiog pasidėkite ant stalo obuolį ir apžiūrėkit jį įdėmiai iš visų pusių. Prisiminkit, kad prieš kurį laiką jis kabėjo obely, buvo mažas ir rūgštus, dar prieš tai buvo žiedas, tada atskrido bitė ir …(N18).
Prisiminkit, kaip bitė nudūzgė į savo avilį ir sukamaisiais judesiais ant lakos nurodė kitoms bitėms darbininkėms kurioje pusėje ir kokiu atstumu yra žydinti obelis. Kitos bitės darbininkės išskubėjo dirbti, tranai kaip visada tinginiavo laukdami kol bus nužudyti, o bitė motinėlė aktyviai dėjo kiaušinėlius.
Viskam savas laikas. Internetas ne mažesnis savartynas nei didelė biblioteka. Reikia mokėti atsirinkti. Problema ta, kad švietimo sistemos nesuspėjo su internetais. Greitas knygų praskanavimas ir gebėjimas atrasti reikalingiausią informaciją reikalauja ypatingų įgūdžių (kurių netgi dažnas studentas taip ir neįgauna per per visus 4 ar daugiau metų), nes kitu atveju vietoj išsimokslinimo tik sugaiši laiką. Internetas protingo žmogaus rankose – neišsemiamas šaltinis. Bet iš esmės nemokšiškose rankose iš jo naudos tiek pat (ar net mažiau), nei iš bibliotekos. Interneto problema – neišsemiamos neproduktyvaus blaškymosi galimybės. Kaip tam blaškymuisi atsispirti vis dar neatradau. Kai atrasiu – papostinsiu. 🙂